Tarpslankstelinio disko išvarža arba plyšimas – tai diagnozė, su kuria per savo gyvenimą susiduria daugelis žmonių. Laiku negydoma ši liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Vis dėlto yra ir gerų naujienų – anksti nustačius problemą, ją galima sėkmingai gydyti, o tai, kad padėti gali tik operacija, yra mitas.

Tarpslankstelinio disko išvarža arba plyšimas – tai diagnozė, su kuria per savo gyvenimą susiduria daugelis žmonių. Laiku negydoma ši liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Vis dėlto yra ir gerų naujienų – anksti nustačius problemą, ją galima sėkmingai gydyti, o tai, kad padėti gali tik operacija, yra mitas.

Kokios yra tarpslankstelinių diskų išvaržos priežastys?

Mūsų stuburą sudaro slanksteliai, tarp kurių yra tarpslanksteliniai diskai. Tai natūralūs amortizatoriai, kurių viduje yra želatininės struktūros pagrindas. Lengvesniais atvejais diskas tik išlinksta, tačiau dėl įvairių priežasčių jis taip pat gali plyšti ir pagrindinė masė gali ištekėti. Jei taip atsitinka, žmogus jaučia aštrų skausmą. Laikui bėgant jis gali sumažėti arba visiškai išnykti, tačiau skausmas gali plisti į koją. Tai reiškia, kad suspaustas tarpslankstelinis diskas spaudžia nervų šakneles. Dėl šios priežasties, jei anksčiau, kai skausmas buvo jaučiamas tik nugaroje, žmogus buvo kantrus ir nesikreipė į gydytoją, dabar yra tas momentas, kai nebereikėtų delsti. Atidėliojant vizitą arba tikintis, kad skausmas liausis, nervų šaknelės gali būti spaudžiamos tiek, kad nervas bus sunaikintas, ir dėl to žmogus nebegalės kontroliuoti kojos judesių.

Gydytojas išklausys nusiskundimų, išsiaiškins skausmo ypatumus ir paskirs reikiamus tyrimus diagnozei nustatyti. Tiksliausias būdas tai padaryti – magnetinio rezonanso tyrimas.

Kokios yra tarpslankstelinių diskų išvaržos priežastys?

Tai vienas pirmųjų klausimų, kuriuos žmonės užduoda sužinoję apie diagnozę.

Yra įvairių priežasčių:

• sunkus fizinis darbas arba tik vienas nesėkmingas sunkių krovinių kėlimas,
• antsvoris,
• sporto ar kita trauma,
• per didelis fizinis aktyvumas,
• prastai išsivystę kūno raumenys,
• genetika.

Gydymo galimybės

Tobulėjant medicinos galimybėms, reikėtų išsklaidyti mitą, kad vienintelis įmanomas disko išvaržos gydymas yra operacija. Priešingai – šiandien gydytojai pirmiausia išbando turimus konservatyvius gydymo metodus ir tik tada, jei per ilgesnį laiką jie neduoda laukiamo rezultato ir paciento būklė nepagerėja, svarstoma apie operaciją. Konservatyvusis gydymas ypač sėkmingas tais atvejais, kai išvarža yra labai maža ir nervų šaknelė nėra prispausta. Vis dėlto galima apsieiti ir be operacijos, jei pacientas pasirengęs bendradarbiauti.

Atlikęs visus būtinus tyrimus ir susidaręs aiškų ligos vaizdą, gydytojas parenka kiekvienam pacientui tinkamiausią gydymo metodą. Dažniausiai derinami įvairūs gydymo būdai: medikamentinis gydymas, medicininė gimnastika, fizioterapija, įskaitant vandens procedūras, taip pat epidūrinės blokados taikymas.

Tačiau jei padėties pagerinti neįmanoma, įvertinamas operacijos poreikis. Šiandien ji atliekama labai nedideliu pjūviu nugaroje, atpalaiduojant nervą, tačiau išlaikant tarpslankstelinį diską, kuris ateityje taip pat atliks smūgius amortizuojančią funkciją. Dažniausiai pacientas jau kitą dieną gali vykti namo, žinoma, laikydamasis paskirto gydymo režimo, kad nekiltų jokių komplikacijų.

Atsigavimas po tarpslankstelinio disko išvaržos operacijos

Atsigavimo po operacijos laikas priklauso nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus, bendros sveikatos būklės ir operacijos tipo. Kuo labiau invazinė chirurginė intervencija, tuo ilgesnis atsigavimo laikas. Atitinkamai, taikant minimaliai invazinius metodus, gali prireikti kelių savaičių atsigavimo laiko, tuo tarpu atliekant stuburo slankstelių fiksacijos operacijas, kurių apimtis yra didesnė, gali prireikti atsigauti iki pusės metų.

Pradinis nugaros skausmas iš karto po operacijos nesumažės. Tai įvyks palaipsniui, jei bus laikomasi tinkamo režimo. Svarbu laikytis gydytojo ir fizioterapeuto rekomendacijų pooperaciniu laikotarpiu, kad greičiau pasveiktumėte ir išvengtumėte komplikacijų. Disko išvaržos operacija dažnai reikalauja vėlesnio medikamentinio gydymo ir fizioterapijos.

Pacientai paprastai grįžta į darbą praėjus 2–4 savaitėms po operacijos, jei darbas nėra fiziškai sunkus. Jei darbas susijęs su dideliu fiziniu krūviu, pacientas turėtų tikėtis ilgesnio – 8–12 savaičių – sveikimo laikotarpio.
Svarbus aspektas yra pasikartojančių nugaros skausmų prevencija:

• reikia atlikti pratimų programą;
• stovint, sėdint, judant ar gulint turi būti išlaikoma taisyklinga laikysena;
• jei jaučiamas didesnis krūvis ar skausmas, reikėtų dėvėti nugaros atraminį diržą;
• darbo vieta turi būti įrengta ergonomiškai;
• pacientas turi laikytis sveikos mitybos ir kontroliuoti savo kūno svorį, kad sumažėtų spaudimas stuburui;
• fizinis aktyvumas turi būti didinamas palaipsniui, įtraukiant vaikščiojimą, kuris gali pagerinti kraujotaką ir bendrą sveikatą.

Atraminiai diržai kaip prevencinė priemonė ir gydymo metu

Atraminiai diržai atlieka svarbų vaidmenį gydant disko išvaržą tiek konservatyviais metodais, tiek prieš operaciją ir po jos. Jie stabilizuoja stuburą, sumažina stuburo raumenims tenkantį krūvį, dėl to sumažėja skausmas, palengvėja judesiai ir pagerėja paciento savijauta. Kokį diržą pasirinkti konkrečiam gijimo etapui, geriausiai rekomenduoja gydytojas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad disko išvarža gali atsinaujinti, todėl žmonėms, kurie jau yra ją patyrę, rekomenduojama atraminius diržus naudoti ir ateityje, esant didesniam fiziniam aktyvumui ar panašiose situacijose. Atsargumo dėlei juos taip pat reikėtų naudoti sportuojant, kad būtų išvengta tarpslankstelinės išvaržos.

Nuotraukos autorius – Ronnie George, Unsplash